Ananaso auginimas iš vaisiaus viršūnės

Kaip auginti ananasą namuose ? 


Visų pirma perkant ananasą reikia žiūrėti, kad vaisiaus viršūnė (dar kitaip vadinama karūna, skrotele) būtų kuo gražesnė, žalesnė, nepašalusi, ypač ta dalis kur jungiasi su vaisiumi. Nors pirmojo, kurį man pavyko įšaknydinti ir auginti karūna buvo nenokios išvaizdos. 


Ruošdama ananaso karūną sodinimui, prie kotelio palieku vos vos  vaisiaus dalies, bet nedaug. Šonus vaisiaus dalies apipjaustau.Jei per daug vaisiaus dalies paliekama gali pradėti pūti, o kelis kartus bandžiau be vaisiaus dalies augint tai nesigavo, nunyko, gal kažką ne taip dariau. 

Po to apdžiovinu kokias 3-4 dienas kambaryje, bet ne ant saulės ir ne ant radiatoriaus, reikia tamsesnę vietelę surasti. 

Jei neapdžiūva pradeda pūti ir neprigyja. Dar reikia apatinius lapelius kokius 3-5, galima ir daugiau nulupti, jie dažniausiai būna apdžiuvę, negražūs, pagal situaciją žiūrėti kiek reikia jų nuimti. 
Esu ir nenulupusi, irgi įsišaknijo tik gal ilgiau. Dar galima bandyti prieš džiovinimą, kol drėgna vaisiaus dalis, pabarstyti įsišaknijimą skatinančiais milteliais arba medžio anglimi. 

Aš naudoju SCHULTZ įsišaknijimo hormonus "Augink šaknis" (TakeRoot Rooting Hormone).
Po apdžiovinimo jau kišdavau į žemelę. 


Žemę jie bent pas mane mėgsta puresnę, trąšią, kuri nesušoktų po laistymo. Dažniausiai žemės ruošimui naudoju kompostinę žemę, smėlį, agroperlitą arba vermikulitą. Durpės, jei yra galimybė, nededu išvis, arba dedu labai mažai. 


Vazono apačioje padarau drenažą iš akmenukų arba iš keramzito.

Į žemę apdžiovintą ananaso karūną sodinu taip, kad visa vaisiaus dalis ir šviesesnė dalis, nuo kurios nulupti lapai būtų po žeme . Bet aišku nesugrūdu kaip sakant "iki ausų" :)


 Sodinant žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia, po įsodinimo kelias dienas nelieju- palaukiu kol žemė pradžiūna šiek tiek.

Vėliau irgi saikingai lieju, leidžiu pradžiūti žemei, bet ne perdžiūti. 
Su gausiai laistomais man nepasisekė.


 O po to laukia kantrybės išbandymas jei ananasas užsispyręs. Retai būna, jog labai greitai pradeda rodyti gyvybę. 

Su pirmuoju, tuo kur anksčiau minėjau, jog negraži karūna buvo- laukiau pusmetį- nupuvo viršūnė, ją ištraukiau. Verčiau jau ir patį augalą į šiukšlių dėžę, ir pamačiau šaknis, tai atgal įsodinau, o jis atsigavo ir pradėjo augti.
Gal šiukšlių dėžės išsigando. :)

 Taigi reikia turėti kantrybės auginant ananasą iš karūnos.

  •  Jei dar turi karūna nuo apačios žalių lapų, nors ir viršus pūva, vilties- dar yra. 
  • Jei nupūva viršūnė, gali išleisti naują.
  • Jei nuo apačios karūna pradeda pūti ar ta dalis kur ties žeme- greičiausiai jau nieko nesigaus.
  Tiesa kol šaknijasi laikydavau šviesiai, ant rytinės palangės.


 Kol leidžia šakneles,- geriau augalo nejudinti, neperstatinėti, nesukinėti.



  Skaičiau, kad jie ir suaugę nelabai mėgsta būti perstatinėjami.



 Įsišakniję augalai (dar nei vienas nenumirė pas mane),- nėra lepūs.



 Kartais pabūna jie ir be vandens ilgą laiką, (vos ne kaip kaktusai) ir nesiskundžia. 



Vandens stengiuosi nepalikti po vazono lėkštute.



 Labai retai (jau įsišaknijusiems ir pradėjusiems augti augalams ) vasaros dienomis, įpilu į skrotelės vidurį truputį vandens, nes bromeliniai pagal viską mėgsta tokį laistymo būdą.



Vasarą kartas nuo karto patręšiu (kažkur į mėnesį kartą ar du). Jei augalas namuose- tręšiu mineralinėmis universaliomis trąšomis. Jei šiltnamyje - kartais papilu iš dilgėlių raugo pasigamintomis trąšomis (jų kvapas nekoks). Manau ir biohumusinės trąšos jiems patiktų :)



 Žiemą netręšiu išvis.


Pražydinti ananaso dar neteko, bet žadu ateityje paeksperimentuoti. 


Ananasas, kurį turiu pasilikusi jau sulaukė 4-rių metelių. Iš viso esu auginusi apie 7 ananasus, bet kitus išdovanojau. Jie augdami užima nemažai vietos.



Literatūroje rašo, jog dirbtinai pražydinti ananasą galima su acetileno dujomis, kurias išskiria pernokę ar jau pradėję gesti vaisiai arba kalcio karbido tirpalu.



 Tiesa kalcio karbidą lyg ir suvirinimui naudoja, tad reikia kreiptis į suvirintojus :)




Temų grupės